Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapijos Alfa kursų dalyvių liudijimai

Jei trumpai, tai Alfa - gerai praleistas laikas... O jei plačiau, tai 11 savaičių trunkantys kursai, kurių temos apimančios pagrindinius krikščioniško tikėjimo klausimus, tai tarsi pradžių pradžia, nuo ko reikia pradėti tikėti, į ką gilintis. Susitikimų metu yra klausomasi mokymo, užkandžiaujama, bendraujama bei diskutuojama konkrečia tema. Kiekvienam yra suteikiama galimybė pasisakyti, ką jis galvoja, kam prieštarauja ir kuo tiki. Tai taip pat gera vieta klausti, nes čia nėra nepatogių klausimų. Net ir Alfa kurso ženkliukas vaizduoja žmogų, kuris neša klaustuką - tai žmogus, kuris pateikia klausimą. O nuostabiausia tai, kad čia gali susirasti daug bendraminčių, draugų. Žmonės nori žinoti, nori suprasti, nori gyventi su Dievo palaima, įsitraukti į bendruomenės ir parapijos gyvenimą. Svarbiausia, kad tai erdvė, kurioje stengiamės priimti vienas kitą tokius kokie esame.

Laima

Kai pirmą kartą atėjau į Alfą kursą, nežinojau ko tikėtis ir ko pati norėjau. Dabar suprantu, kad šis praleistas laikas buvo lyg oazė ar vieta, kur nueini pasimelsti kartu, pabūni su Dievu ir su savimi pačiu, sušildai širdį tuo nuoširdumu, paprastumu, noru padėti vienas kitam ir ne tik...

Nijolė

Kas nori pažinti Dievą, pažins. Jis leidžia pažinti save. Dievas veda mus pažinimo keliu. O tas kelias toks gražus. Gražus, nes tai meilės kelias. Nes Dievas yra meile.

Išleistuvės...
Prieš metus laiko dukrytė pakvietė mane į Alfos kurso išleistuvių vakarą. Tai, ką pajaučiau, nenusakoma žodžiais. Man taip buvo gera tarp jų. Visai man dar nepažįstami žmonės atrodė tokie artimi, savi. Klausiau dalyvių pasisakymų, o skruostais nepaliaujamai riedėjo ašaros. Bet tos ašaros buvo meilės ašaros. Meilės visiems šiems nuostabiems žmonėms.

Ir vėl Alfos kurso išleistuvės. Tik šį kartą aš jau ne svečias. Ir ašarų nebebuvo. Nebebuvo, nes žinau, kad tai ne pabaiga, o tik tolimesnio, dar gilesnio pažinimo kelio pradžia. Žinau, kad visi, man tokiais brangiais tapę žmonės ir toliau bus kartu. Kaip gera su Jumis. Kaip gera buvo, kai Šv. Mišių metu mes visi, kaip vienas, tvirtai susiėmę už rankų, kalbėjome: "Tėve mūsų". Tai gyvoji grandinė, kuria tekėjo meilė. Jausmas nenusakomas. Jaučiau begalinę meilę Jums visiems. Mačiau, kaip į mus žiūrėdamas, nepaliaujamai šypsosi mūsų mylimas kunigas Algirdas. Jam taip pat buvo gera. Jis žino, kad visus jungianti Dievo meilė ir toliau lydės mus. Visi mes esame Dievo vaikai. Kaip norėtųsi, kad ta mūsų gyvoji grandinė vis ilgėtų ir ilgėtų. Junkitės į šią '''grandinę'' mieli, žmonės. Junkitės ir suprasite, kad Dievas tikrai yra meilė. Mes esame vieni kitų angelai. Dėkoju Jums mano, Angelai, kad atsiradote mano gyvenime, kad esate ir visada būsite. Labai labai visus Jus myliu.

Su didžiule meile ir šiluma tariu nuoširdų ačiū mūsų mielam grupelės vadovui kunigui Algirdui ir klebonui Viliui, kurie su atsidavimu ir meile padeda mums eiti Dievo pažinimo keliu.

Violeta

Katalikė esu nuo vaikystės: tai buvo skiepijama mažai, tikiu ir šiandien.

Į Alfa kursą atėjau bendradarbės pakviesta, smalsumo vedama, su mintimi "Nepatiks - nebeisiu, tik pažiūrėsiu, paklausysiu".

Užsiėmimai buvo šaunūs. Manau, net "senas", lyg ir tvirtus tikėjimo pamatus turintis žmogus turėtų čia pabuvoti. Tiesiog kasdienybėje, nuolatinėje, įprastoje maldoje gyvenančiam verta čia ateiti, kad patikrintum save: gal ką pamiršai, į ką nors neatkreipei dėmesio... Pagaliau smalsu ir reikalinga sužinoti naujoves: pasirodo tikėjimą pritaikome šiandienai, keisdami nusistovėjusias tradicijas... Kad ir nuolat lankantis bažnyčioje (juk migruojame ne tik savaitgaliais), gali praleisti, neišgirsti apie pasikeitimus, jų priežastis, kas moko tolerancijos naujovėms...

Dar labiau įtvirtinau toleranciją kitam... Tą pačią tikėjimo tiesą interpretuojame kiekvienas pagal savo supratimą. Todėl, manau, reikia turėti vedlį, kuris pristabdytų "išvedžiojimų", samprotavimų labirintuose ir stumtelėtų tiesiau...

Esu patenkinta ir laiminga sutikusi dar porą nuostabių kunigų, nepakartojamų koordinatorių, žavinčių savo paprastumu, nuoširdumu. Ačiū Dievui, kad atėjau ir pabuvau: išgirdau, mokiausi, supratau...

Regina

Penktadienis.18valanda Šv. Mišios, šlovinimas, malda...

Kunigas Juozas taria:... Kun. Algirdas melsis už ALFA kurso dalyvius... Pabaigoje seka Kun. Viliaus džiaugsmas augančia Bažnyčia.

Vakaras tęsiasi ,o jame- pilna padėkos Kunigams, savanoriams, šlovinimo vadovei, vieni kitiems už Dievo pažinimą už puikiai praleistą laiką, už nuoširdžius pokalbius, atvirumą ir smagų juoką.

Tai buvo paskutinis susitikimas, bet tik to kurso. Tikimės, kad mūsų laukia įdomių akimirkų Dievo pažinimo kelyje.

Mūsų maldos intencijos pasipildė ,nes jose atsirado padėka už naujus dvasinius draugus.
Ačiū visiems ir kiekvienam telaimina Jus Dievas.

Vincas ir Jolanta

Su kiekvienu Alfa kurso užsiėmimu atrodydavo, kad filmukai su pastoriaus Nicky Gumbel paskaitomis darosi vis trumpesni, vis labiau pritrūkdavo laiko diskusijoms grupelėje, vis sunkiau būdavo išeiti. O grįžus namo dar ilgai lydėdavo ypatingas jausmas - esu tokia maža, tokia silpna ir klystanti... Bet kaip tik dėl to tokia mylima... Ir vis labiau ta Meilė tampa apčiuopiama, nes ji sklinda iš Tėvo man dovanotų draugų. Ačiū, kad padėjote tai suprasti.

Irina

Ačiū, visiems kartu buvusiems, palaikiusiems, nepasididžiavusiems... visa tą ALFOS laiką. Iki greito susimatymo. Už gyvosios bažnyčios statyba!

Kęstutis

„Dievas ateina pas mus per dalykus, kuriuos geriausiai pažįstame ir galime lengviausiai patikrinti – per mūsų kasdienio gyvenimo dalykus.“ (Jonas Paulius II) AČIŪ, kad augame, mokomės ir vis karštesne širdimi skleidžiame tikėjimą... Visiems nuoširdžiai dėkoju už bendrystę, kurioje ir aš pati augu, kaip tikintis Dievo vaikas...

Rasa

345678